Teorija
|
Aplink mus matome daug judančių kūnų. Sakome, kad vieni kūnai juda greičiau, kiti lėčiau. |
Bandymas |
|
Greitis - tai fizikinis dydis, kuris apibudina kūno judėjimo spartą. |
|
Šiame bandyme judėjimas yra tiesiaeigis tolyginis, nes kūnas juda tiese bei per vienodus laiko tarpus nueina vienodą kelią. Todėl jo greitis tose atkarpose yra vienodas. |
Norint apskaičiuoti tiesiai ir tolygiai judančio kūno greitį, reikia nueitą kelią padalinti iš jo judėjimo laiko: |
|
|
čia |
v - kūno judėjimo greitis; |
|
s - nueitas kelias; |
|
t - judėjimo laikas. |
|
|
Tolygiai judančio kūno greičio skaitinė vertė lygi keliui, kurį tas kūnas nueina per vienetinį laiką. |
|
Greičio pagrindiniai matavimo vienetai SI sistemoje yra |
|
Tačiau gyvenime dažniausiai yra naudojami ir kiti matavimo vienetai km/h, m/min ir t. t. |
Palyginkime keletą: |
|
Kūno greitį galime rasti ir iš grafiko, kuris vaizduoja kelio priklausomybę nuo laiko: |
|
Iš grafiko nustatome judėjimo laiką ir kiek kūnas buvo nuėjęs per tą laiko tarpą. Greitį apskaičiuojame pagal (1) formulę. |
Transporto priemonių greičiui matuoti naudojami prietaisai, kurie vadinami spidometrais. |
|
Šis prietaisas rodo greitį tam tikru momentu. |
|
|
Kūno greitis bet kuriuo laiko momentu vadinamas momentiniu greičiu. |
|
Gyvenime labai mažai kūnų juda tolygiai. Dažniausiai kūnai juda nepastoviu greičiu. Tuomet vartojama vidutinio greičio sąvoka.
Norint apskaičiuoti vidutinį kūno greitį, reikia visą kūno nueitą kelią padalinti iš viso judėjimo laiko: |
|
|
čia |
- vidutinis greitis; |
|
s - visas nueitas kelias; |
|
t - visas judėjimo laikas. |
|
Vidutinio greičio matavimo vienetas 1 m/s. |
Dabar pateiksime judėjimų apibrėžimus, pagrįstus greičio sąvoka: |
|
Iš visų pateiktų grafikų galima surasti kūno greitį bet kuriuo laiko momentu. |
|
Į puslapio viršų
Uždaviniai
Testas
|