Mechaninis judėjimas 

Teorija

Apsižvalgę aplinkui, pamatysime daug judančių kūnų:

krinta lietaus lašai skrenda lėktuvas
važiuoja mašina

Kūnų padėties kitimas kitų kūnų atžvilgiu vadinamas mechaniniu judėjimu.
Pavyzdys

Kūnas, kurio atžvilgiu nustatoma judančio kūno padėtis, vadinamas atskaitos kūnu.

Atskaitos kūnas pasirenkamas laisvai. Pasirinkus vieną atskaitos kūną daiktas gali judėti, o pasirinkus kitą atskaitos kūną, jis gali ir nejudėti.

Pavyzdys 1 Pavyzdys 2 Pavyzdys 3


Norint tiksliai aprašyti kūno judėjimą, reikia žinoti, kaip bėgant laikui kinta jo padėtis atskaitos kūno atžvilgiu. Vadinasi reikia nustatyti judančio kūno koordinates. Jas nustatyti padeda koordinačių sistema. Koordinačių sistemos pradžia dažniausiai yra susiejama su atskaitos kūnu.

Taško padėtį galima nustatyti tiesėje (viena koordinate) ir plokštumoje (dviem koordinatėmis).
Viena koordinate:
Taško A koordinatė yra A (-x1), o taško B (x2).

Dviem koordinatėm:
Taško A koordinatės (- x1, - y1), o taško B (x2, y2).

Taip pat yra svarbu nustatyti judančio kūno koordinates bet kuriuo laiko momentu. Koordinačių sistemoje galime x ašyje atidėti laiką t, o y ašyje koordinates.


Taško A koordinatė laiko momentu t1 yra A (x1), o taško B laiko momentu t2 yra B (x2) .

Laiko matavimo prietaisas yra laikrodis, sekundmatis ir kt. Pagrindinis matavimo vienetas - sekundė
[t]=1s.

Atskaitos kūnas, koordinačių sistema ir laiko matavimo prietaisas sudaro atskaitos sistemą.
Į puslapio viršų Uždaviniai Testas

Uždaviniai
Testas