Fizikinės dvinarės žvaigždės abu nariai dėl gravitacijos skrieja pagal Keplerio dėsnius aplink bendrą masės centrą. Pagal atradimo būdą fizik. dvinarė žvaigždė gali būti vizualinė, spektroskopinė, užtemdomoji (arba fotometrinė), astrometrinė. Vizualinės dvinarės žvaigždės abu nariai matomi atskirai. Spektroskopinės dvinarės žvaigždės dvinariškumą rodo periodiškas radialinio greičio kitimas, užtemdomosios dvinarės žvaigždės — spindesio kitimas, kai nariai vienas kitą užtemdo, astrometrinės dvinarės žvaigždės — periodiškas savojo judėjimo kitimas. Dvinarės žvaigždės didesnės masės narys vadinamas pirminiu, mažesnės masės — antriniu. Pagal narių tikrąjį atstumą dvinarės žvaigždės skirstomos į tolimas ir glaudžias poras. Tam tikruose evoliucijos etapuose glaudžios dvinarės žvaigždės gali pakeisti savo formą, iš vieno nario medžiaga gali srūti į kitą, vienas narys gali įkaitinti kito nario šoną.
Šviesis — tai žvaigždės, žvaigždžių spiečiaus ar galaktikos spinduliavimo galia. Matuojamas bolometriniu abs. ryškiu, Saulės šviesio vienetais Ls arba vatais. Daugumos žvaigždžių šviesis yra nuo 106 Ls iki 10-6 Ls .
"Enter values" — įvesti naujus duomenis
"Clear graph" — valyti grafiką
"Pause" — sustabdyti demonstraciją
"Angle" — dvisienis kampas tarp dvinarės žvaigždės orbitos plokštumos ir dangaus sferos liečiamosios plokštumos
"Separation" — atstumas tarp žvaigždžių Saulės spinduliais
"Star 1, Star 2" — žvaigždžių spektrinės klasės
"Theta" — kampas
"L" — dvinarės žvaigždės šviesis