Be mūsų Galaktikos, Visatoje yra daugybė panašių į ją žvaigždžių sistemų. Kadangi jos labai toli, tai atrodo kaip miglotos dėmelės, matomos pro žiūronus arba teleskopus. Plika akimi Lietuvoje regima tik viena galaktika — Andromedos ūkas, arba M 31. Dvi galaktikos — Didysis ir Mažasis Magelano Debesys — plika akimi matomos pietų pusrutulyje.

Pagal išvaizdą galaktikos skirstomos į spiralines, elipsines, netaisyklingąsias ir pekuliarines.

Spiralinės galaktikos (žymimos raide S) panašios į mūsų Galaktiką. Disko formos žvaigždžių sistemoje matosi didesnio tankio spiralinės vijos, nusidriekusios iš centrinio telkinio ir tarsi apsivyniojusios kelis kartus aplink jį. Šio tipo galaktikos pasvirusios į regėjimo spindulį įvairiausiais kampais, todėl galime susidaryti vaizdą, kaip jos atrodo iš įvairių pusių. Kai kurios spiralinės galaktikos, kaip antai galaktika M 101 Grįžulo Ratų žvaigždyne, pasisukusios į mus ašigaliu ir jų spiralinės vijos yra dangaus plokštumoje. Kitos, pavyzdžiui, Andromedos ūkas, gerokai pasvirusios į regėjimo spindulį, jų spiralinės vijos matosi blogiau. Kai kurios galaktikos matomos iš briaunos pusės, pavyzdžiui, Virpsto galaktika NGC 4565 Berenikės Garbanų žvaigždyne. Jos spiralinių vijų višiskai nematyti, bet gerai regimas centrinis telkinys ir dulkių debesų juosta išilgai disko.

Vienos spiralinės galaktikos turi labai didelį šviesų telkinį ir vos įžvelgiamas vijas, kitos — labai mažą centrinį telkinį ir ryškias, bet silpnai suvyniotas vijas. Pagal centrinio telkinio ir disko matmenų santykį spiralinės galaktikos skirstomos į Sa, Sb, Sc ir Sd potipius. Šis santykis mažėja nuo Sa link Sd. Mūsų Galaktika priklauso Sb tipui. Yra dar viena spiralinių galaktikų rūšis, vadinamosios skersinės spiralinės galaktikos. Jų spiralinės vijos išeina ne iš centrinio telkinio, o iš pailgo skersinio, einančio per centrą, galų. Nufotogravus ilga ekspozicija spiralinę galaktiką, kuri matoma iš briaunos pusės, išryškėja sferoidas.

Spiralinių galaktikų skersmuo yra nuo 20 000 iki 150 000 šm, o masė 10⁹—10¹³ M . Taigi mūsų Galaktika (100 000 šm skersmuo ir 2•10¹² M masė) priklauso didesniosioms.

Elipsinės galaktikos (žymimos raide E) yra yra trijų ašių elipsoido formos. Žvaigždžių tankis didėja artėjant nuo pakraščių prie centro. Šios galaktikos įvairiai susiplojusios, todėl pagal regimąjį plokštumo laipsnį skirstomos į 8 potipius: sferinės galaktikos žymimos E0, lęšio pavidalo galaktikos — E7. Elipsinių galaktikų skersmuo — nuo 5000 iki 200 000 šm, masė — nuo 10⁶ M iki 10¹³ M . Taigi elipsinių galaktikų esti labai įvairių — ir nykštukių, ir milžiniškų Visatos salų. Viena artimiausių milžiniškų elipsinių galaktikų yra M 87 Mergelės žvaigždyne. Elipsines galaktikas sudaro tik mažesnės už 1 M masę senos žvaigždės, panašios į mūsų Galaktikos kamuolinių spiečių žvaigždes, taip pat daug kamuolinių spiečių. Tarpžvaigždinių dujų ir dulkių elipsinėse galaktikose nėra.

Netaisyklingosios galaktikos (žymimos raide I) yra padrikos formos žvaigždžių sistemos, dažnai be jokios simetrijos ašies arba centrinio telkinio. Jų skersmuo nuo 5000 iki 30 000 šm, masė — nuo 10⁸ M iki 10¹¹ M . Tokios galaktikos yra, pavyzdžiui, Didysis ir Mažasis Magelano Debesys. Netaisyklingose galaktikose daug padrikų ir kamuolinių spiečių, tarpžvaigždinių dujų ir dulkių.

	Didysis Magelano Debesis		Mažasis Magelano Debesis

Pekuliarinės galaktikos pasižymi įvairiais struktūros savotiškumais: turi aktyvius branduolius (Seiferto galaktikos), jose yra įvairios formos sprogimų padarinių, medžiagos čiurkšlių (radijo galaktikos). Dar yra sąveikaujančios dvinarės ir daugianarės galaktikos, kurias jungia įvairios formos žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos tiltai. Įdomūs ir svarbūs yra kvazarai, viena aktyviųjų galaktikų rūšių. Daugelis kvazarų — labai tolimi Visatos objektai, nutolę per milijardus šviesmečių.