Didieji atradimai niekada nebuvo lengvai pasiekimai. Dar didžiųjų geografinių atradimų laikais tolimos kelionės buvo ypač pavojingos. Užjūriuose galvas padėjo ir tokie įžymūs keliautojai kaip F.Magelanas ir Dž.Kukas...

Žmonijos kelias į kosmosą pradėtas tiesti dar tolimaisiais 1957 m., kai danguje supypsėjo nedidelis, antenomis pasišiaušęs burbulas — pirmasis dirbtinis Žemės palydovas "Sputnik-1". Šis įvykis sukėlė tikras šaltojo karo krečiamų supervalstybių JAV ir SSRS kosmines lenktynes. O skubėjimą dažnai lydi ir nelaimės.

Jau 1960 m. spalio 24 d. Baikonūro kosmodrome (TSRS) sprogo skrydžiui į Marsą ruošiama raketa. Žuvo net 165 žmonės. 1967 m. jau anapus Atlanto kilo gaisras erdvėlaivio “Apollo-1” bandymų metu. Žemės paviršiuje žuvo 3 astronautai. Ankstyvųjų erdvėlaivių netobulumas skaudžiai atsiliepė ir vėliau. 1967 m. po paros trukusio skrydžio nusileidimui ruošėsi Vladimiras Komarovas. Gyvybei pavojingos techninės problemos prasidėjo dar orbitoje, bet kosmonautas jas sėkmingai išsprendė. Tačiau likimo ironija — susipainiojo besileidžiančios kapsulės parašiuto lynai ir baisus smūgis į žemę buvo mirtinas.

1969 metais, Rusijoje, bandant Mėnulio raketą, žuvo koks 30 žmonių.

1970 m. trijų astronautų pražūtimi vos nesibaigė “Apollo-13” drama skrydyje link Mėnulio. Sprogus deguonies balionui, astronautai galėjo uždusti be deguonies, nusinuodyti kenksmingomis dujomis arba sušalti, tačiau per stebuklą astronautai grįžo gyvi nuleidžiamojoje kabinoje, skirtoje Mėnuliui tirti.

1971 m. nelaimė užklupo 3 sovietų kosmonautus, grįžtančius po 24 parų misijos orbitinėje stotyje “Saliut”. Nehermetiškoje nusileidimo kabinoje slėgis krito žemiau gyvybinės ribos.

1973 m. įvyko sprogimas TSRS Plesecko kosmodromo paleidimo aikštelėje, kuris nusinešė 9 žmonių gyvybes. 1975 m. įvyko beprecedentinis dviejų supervalstybių draugiškumo aktas — kosmose susijungė "Apollo-18” ir “Sojuz-19” erdvėlaiviai. Besvorėje būsenoje besisveikinančių astronautų ir kosmonautų nuotraukos apskriejo pasaulį. Bet nedaugelis žino, kad grižtantys į Žemę JAV astronautai vos neapsinuodijo mirtinu azoto tetraoksidu.

1980 m. vėlgi Plesecko paleidimo aikštelėje nugriaudėjo dar baisesnis sprogimas, nusinešęs dar 50 žmonių gyvybes. Devintojo dešimtmečio pradžioje JAV džiūgavo dėl sėkmingai įgyvendinamos daugkartinio naudojimo kosminių laivų “Space Shuttle” kūrimo programos. Tačiau 1986 metais 16 km aukštyje 75 skrydžio sekundę netikėtai į gabalus subyrėjo kosminis laivas “Challenger” ir į vandenyną nukrito 7 astronautų kūnai. Po šio įvykio skrydžių kontrolė ypač sugriežtėjo. Tačiau... Kito erdvėlaivio “Columbia“ avarija įvyko 2003 metų vasario 1 dieną dėl sparno šilumos izoliacijos pažeidimo. Erdvėlaivis pradėjo byrėti ore, ir kartu su visa įgula gabalais pažiro po JAV teritoriją. Po katastrofos šalies vadovybė uždraudė „Space Shuttle“ skrydžius į kosminę tarptautinę stotį iki tragedijos priežasčių išsiaiškinimo. Tačiau skrydžiai nesiliauna, naujas shuttle "Discovery" skrydis įvyko 2005 m. liepą. Tiesa, jis vėl vos nesibaigė tragedija, todėl NASA didžiąją dalį biudžeto yra pasiruošusi skirti naujos kartos daugkartinio naudojimo kosminio laivo kūrimui.

	Kosminio laivo “Challenger” sprogimas		Erdvėlaivis "Discovery"

Po "šaltojo karo" pabaigos kosmines lenktynes pakeitė kosminis bendradarbiavimas. Tarptautinės kosminės stoties statyboje dalyvavo tuzinas valstybių. Tokios pajėgos leidžia tikėtis, kad nelaimių ateityje bus mažiau. Juk ne už kalnų ir Mėnulio kolonizavimas, pilotuojami skrydžiai į Marso planetą. 2004 m. į padanges pakilo ir pirmasis Kinijos astronautas. Žygis į kosmosą tęsiasi, ir jo neįmanoma sustabdyti. O žuvusiųjų magelanų atmintis gyvena jų darbuose, išlieka dokumentinėse knygose ir filmuose, jų vardais pavadinami kosminių kūnų krateriai, asteroidai.

Nesinori, kad būtų pamirštas ir vienintelis lakūnas bandytojas lietuvis, galėjęs tapti TSRS daugkartinio naudojimo erdvėlaivio “Buran” pilotu. Deja, lakūno Rimanto Stankevičiaus gyvybė užgeso 1990-09-09 d. aerokosmonautikos parodoje Italijoje įvykusios naikintuvo SU-27 avarijos metu.