Ribą tarp asteroidų ir meteoroidų yra sunku nustatyti, kadangi meteoroidų skersmuo būna nuo šimtų metrų iki milimetro dalių. Maži asteroidai ir dideli meteoroidai skiriasi tuo, kad pastarieji kartkartėmis susiduria su Žeme ir įlekia į Žemės atmosferą, virsdami bolidais arba meteorais. Meteorai (lietuviškai "krintančios žvaigždės") matomi tik naktį. Tai į Žemės atmosferą įskriejusio meteoroido ir jo irimo produktų švytėjimas. Dėl didelio greičio (paprastai kelios dešimtys km/s) ir oro trinties meteoroidas atmosferoje įkaista, ima lydytis, garuoti ir švytėti. Nedidelis meteoroidas (1 g masės žirnelis) žybteli ir sudega 80—110 km aukštyje. Kai meteoroidas yra kelių dešimčių gramų (riešuto dydžio), meteoro ryškis neigiamas (jis vadinamas bolidu). Tokie meteoroidai taip pat sudega 60—80 km aukštyje nuo Žemės. Dideli bolidai matomi net dieną. Šimtų gramų, kilogramų, ir kelių tonų masės meteoroidai atmosferoje sudega ne visiškai, jų liekanos, vadinamos meteoritais, nukrinta ant žemės paviršiaus. Meteoritai skirstomi į 3 pagrindines rūšis — akmeninius (aerolitus), geležinius (sideritus) ir akmeninius geležinius (siderolitus). Ant Žemės per metus nukrinta iki 100 000 tonų meteoritų, kurių skersmuo nuo kelių metrų iki mikrometro dalių. Tačiau daugiausia jie būna dulkių pavidalo. Lietuvoje praėjusiame šimtmetyje yra nukritę Andrioniškio (Anykščių raj., 1929 m.) ir Žemaitkiemio (Ukmergės raj., 1933 m.) akmeniniai meteoritai.

Retkarčiais Žemė susiduria su stambiu meteoroidu ar mažu asteroidu. Tokie kūnai perskrieja visą atmosferą ir dideliu greičiu trenkiasi į paviršių išmušdami kraterius. Tokios išmuštos duobės vadinamos astroblemomis ("žvaigždžių žaizdomis"). Didžiausių astroblemų skersmuo siekia 100 km. Lietuvoje žinomos 5 km skersmens Mizarų (Lazdijų raj.) ir 8 km skersmens Veprių (Ukmergės raj.) astroblemos. Dauguma astroblemų atsirado prieš milijonus metų. Stambaus meteoroido kritimas prieš 65 mln. metų galėjo būti dinozaurų žuvimo priežastis. Ypač daug panašių į astroblemas meteoritinių smūginių kraterių yra Mėnulyje, Merkurijuje ir planetų palydovuose, kur jų nestabdo atmosfera.

Kai į Žemės atmosferą įlekia daug meteoroidų, skriejančių lygiagrečiomis trajektorijomis, stebėtojui atrodo, kad visi jie išlekia iš vieno dangaus sferos taško, vadinamo radiantu. Yra kelios dešimtys tokių meteoroidų srautų, vadinamų leonidais, drakonidais, perseidais ir t.t. pagal žvaigždynus, kuriuose yra jų radiantai.

Leonidai	Perseidai

Kartais tokie srautai sukelia meteorų lietų, tuomet per minutę galima pamatyti šimtus ir net tūkstančius meteorų. Meteoroidų srautai susidaro suirus kometoms.