Neptūnas tai aštuntoji Saulės sistemos planeta, nutolusi nuo Saulės perihelyje 4,46 mlrd. km, afelyje 4,54 mlrd. km, apskriejimo periodas 165 metai. Pagal dydį Neptūnas beveik prilygsta Uranui, bet jo vidutinis tankis (1,64 g/cm³) yra didesnis už Urano, todėl ir masė didesnė — ji viršija Žemės masę 16 kartų. 1846 m. Neptūną atrado vokiečių astronomas J. Galė toje dangaus srityje, kurią nurodė anglas Dž. Adamsas ir prancūzas U. Leverje. Šie mokslininkai, atsižvelgdami į tai, kad kažkoks dangaus kūnas trikdo Urano judėjimą orbita, apskaičiavo šio kūno galimą vietą danguje.

Opozicijos metu Neptūnas yra 7,6 ryškio, o jo kampinis skersmuo vos 2,3". Pagrindinius duomenis apie šią planetą ir jos palydovus pateikė automatinė stotis "Voyager-2", praskriejusi pro ją 1989 m.

Neptūną kaip ir kitas didžiąsias planetas, gaubia tanki vandenilio, helio ir metano atmosfera, kurioje plaukia iš amoniako ir vandens ledo kristalų sudaryti debesys. Išorinio debesų sluoksnio temperatūra yra 50—60 K, taigi beveik tokia pati, kaip ir Urano, nors šis yra daug arčiau Saulės. Neptūno atmosfera labai audringa. "Voyager-2" perduotose nuotraukose ant mėlyno Neptūno disko matosi šviesesnės ir tamsesnės juostos, atskiri debesys sūkuriai. Didžiausias sūkurys yra Tamsioji Dėmė, panaši į Jupiterio Raudonąją Dėmę.

Neptūno Tamsioji
Dėmė
Iš visų Saulės sistemos planetų Neptūne siautėja stipriausi vėjai — iki 500 m/s (ties pusiauju jie pučia į vakarus, aukštosiose platumose — į rytus). Neptūnas apsisuka apie ašį per 16 h, turi silpną magnetinį lauką.

Iki 1989 m. buvo žinomi du Neptūno palydovai — Tritonas ir Nereidė. Tritonas yra vienas didžiausių Saulės sistemos palydovų, jo skersmuo 2760 km (0,8 Mėnulio skersmens). Orbita jis skrieja priešinga kryptimi, negu Neptūnas sukasi apie ašį. Tritonas turi retą atmosferą. Jo paviršius padengtas metano ir vandens ledu bei sniegu, o temperatūra vos 38 K. Aptikta geizerių tipo vulkanų, iš kurių į viršų trykšta skystas azotas.

Tritonas

Palydovas Nereidė skrieja labai ištęsta orbita, jo skersmuo 340 km. "Voyager-2" atrado dar 6 palydovus, kurių didžiausias — Protėjas — yra 420 km skersmens. Kiti penki palydovai netaisyklingos formos, jų matmenys nuo 200 iki 50 km. Taigi Neptūnas turi šiuos palydovus (išvardinta tolstant nuo Neptūno): Najada, Talasa, Despina, Galatėja, Larisa, Protėjas, Tritonas ir Nereidė.

Protėjas

Atrasti taip pat trys Neptūno žiedai, kurių nuotolis nuo planetos centro nuo 42 000 km iki 63 000 km. Įdomu, kad žieduose medžiagos tankis nevienodas, todėl kai kur yra tirštesni segmentai.

Neptūno žiedai