Nykštukinė planeta — dangaus kūnas, kuris:

• sukasi apie Saulę,

• turi pakankamą masę, kad jo paties gravitacija nugalėtų kieto kūno jėgas, taigi jis įgautų hidrostatitinę pusiausvyros (beveik sferinę) formą,

• nėra dominuojantis kūnas savo orbitoje,

• nėra palydovas.

Būtent dėl punkto „nėra dominuojantis kūnas savo orbitoje“ ilgą laiką planeta laikytas Plutonas buvo "perkrikštytas" nykštukine planeta, kadangi pastarojo orbita kertasi su Neptūno.

Nykštukinės planetos apibrėžimas patvirtintas Tarptautinės astronomų sąjungos 2006 m. rugpjūčio 24 d.

Šiuo metu žinomos šios nykštukinės planetos:

•Plutonas,

•Cerera,

•Eridė (anksčiau — 2003 UB313).

Romėnų mitologijoje Plutonas — pomirtinio pasaulio dievas.

Plutonas — Saulės sistemos nykštukinė planeta, nuo atradimo 1930 m. iki 2006 m. rugpjūčio 24 d. buvo vadinta planeta. Aplink Saulę skrieja ištįsusia elipsine orbita vidutiniu 4,74 km/s greičiu. Perihelyje būna arčiau Saulės negu Neptūnas; Plutonas buvo perihelyje 1989 m. (1979—1999 buvo arčiau Saulės nei Neptūnas).

Plutoną galima pamatyti tik pro didelį teleskopą, kadangi didžiausias regimasis jo spindesys lygus 14,7 ryškio; kampinis skersmuo 0,11". Plutono orbitos plokštuma pasvirusi į ekliptiką labiau negu bet kurios planetos, dėl to iš Žemės jis kartais matomas už Zodiako juostos. Plutono temperatūra — apie 32 K. Paviršių dengia kelių kilometrų storio metano ledas. Būdamas perihelyje, turi metano atmosferą, slėgis prie paviršiaus 0,000151 Žemės atmosferos slėgio.

Plutoną 1930 m. vasario 18 d. atrado Klaidas Tombo (Clyde Tombaugh) , palygindamas sausio 23 d. ir sausio 29 d. fotografines plokšteles Louelo observatorijoje (Lowell Observatory), Arizonoje. Jis ieškojo nežinomos planetos, kuri iškreipia Neptūno orbitą. 1930 m. gegužės 1 d. planeta pavadinta romėnų mitologijos požemio dievo vardu. 2006 m. rugpjūčio 24 d. jis prarado planetos statusą ir vadinamas nykštukine planeta.

Palydovai. Plutonas turi tris žinomus palydovus: Charoną, kuris yra didžiausias, bei dar du — Hidra (S/2005 P1), ir Niktė (S/2005 P2), kurie buvo atrasti 2005 metais. Hidros skersmuo gali būti nuo 44 km iki 130 km, nuotolis nuo Plutono apie 65 000 km, o apsisukimo periodas apie 38,2 dienos. Niktės skersmuo gali būti nuo 44 km iki 130 km, nuotolis nuo Plutono apie 48 700 km, o apsisukimo periodas apie 24,9 dienos.

Charonas yra didžiausias Plutono palydovas, atrastas Džeimso Krisčio (James W. Christy) 1978 m. „United States Naval Observatory“ observatorijoje, nagrinėjant Plutono nuotraukas. Nagrinėjant nuotraukas nustatytos anomalijos, kurias paaiškinti galėjo tik palydovo buvimas. Po atradimo suteiktas laikinas 1978 P 1 pavadinimas.

Plutonas ir Charonas

Aplink Plutoną Charonas apsisuka per 6,4 dienos, o nuotolis tarp abiejų kūnų 17 500 km. Kadangi Plutonas aplink savo ašį apsisuka per tą patį laikotarpį, į Plutoną visada yra atsukta viena Charono pusė (kaip Žemės ir Mėnulio atveju). Plutono-Charono sistema Saulės sistemoje yra unikali tuo, kad jos gravitacinis sistemos centras yra Plutono išorėje — tarp Plutono ir Charono. Dėl to kartais Plutono-Charono sistema vadinama biplanetarine.