1903 m. K. Ciolkovskis paskelbė ciklą mokslinių straipsnių, kuriuose suformavo kosmonautikos pagrindus.

Per Antrąjį pasaulinį karą vokiečių sukurta raketa „Fau-2” buvo šiuolaikinių kosminių raketų pirmtakė.

1949 m. JAV paleido į kosmosą pirmąją raketą, kuri pasiekė 400 m aukštį.

1957 10 04 Į orbitą aplink Žemę paleistas pirmasis dirbtinis palydovas "Sputnik-1" (TSRS); Pusės metro skersmens palydovas turėjo tik radijo siųstuvą.

1959 m. Pirmasis TSRS automatinis zondas "Luna-1"praskriejo pro Mėnulį;

1959 m. Pirmąkart perduotos nematomosios Mėnulio pusės nuotraukos iš zondo "Luna-3";

1961 04 12 Jurijus Gagarinas (TSRS) pirmąkart pasaulyje kosminiu laivu "Vostok-1" vieną kartą apskriejo Žemės rutulį 180—301 km aukštyje. Jo skrydis, truko 1,29 val. Šis skrydis parodė, kad žmogus gali pakilti į kosmosą ir saugiai grįžti. Iki šiandien kosmose buvo per 300 kosmonautų iš įvairių pasaulio šalių;

	Jurijus Gagarinas		Kosminis laivas "Vostok-1"

1962 m. Pirmasis JAV zondo "Ranger-4" kontaktas su Mėnuliu;

1962 m. Pirmoji JAV tarpplanetinė stotis "Mariner-2" sėkmingai praskriejo pro Venerą;

1962 m. Atrastas pirmasis kosminis Rentgeno spindulių šaltinis — Skorpiono X-1 (JAV);

1962—1973 m. Automatinės stotys "Mars" (SSRS) tyrė Marso planetą ir erdvę aplink jį;

1963 m. Pirmosios kosmonautės V.Tereškovos (TSRS) skrydis į kosmosą laivu "Vostok-6";

	Kosmonautė V.Tereškova		Kosminis laivas "Vostok-6"

1965 m. Kosmonautas A.Leonovas pirmasis 12 min išbuvo atvirame kosmose šalia skriejančio laivo "Voschod-2" su kosmonautu P.Beliajevu (TSRS);

1965 m. JAV kosminė stotis "Mariner-4" per 9920 km priartėjo prie Marso ir perdavė duomenis apie atmosferą ir paviršių;

1965 m. Du JAV kosminiai laivai "Gemini-6" ir "Gemini-7" pirmąkart suartėjo erdvėje iki 30 cm;

1966 m. Pirmą kartą minkštai nusileidusi Mėnulyje TSRS stotis "Luna-9" perdavė paviršiaus nuotraukas;

1966—1967 m. Sėkmingai veikė JAV automatinės stotys "Lunar Orbiter -1, 2, 3, 4, 5". Skriedamos orbitomis apie Mėnulį jos perdavė tūkstančius nuotraukų iš galimų nusileidimo vietovių;

1968 m. JAV astronautai F. Bormenas, D. Lovelis ir V. Andersas erdvėlaiviu „Apollo-8” pirmąkart apskriejo Mėnulį. Tai buvo būtinas bandymas prieš nusileidžiant Mėnulyje.

1969 07 20 JAV astronautai N.Armstrongas (Neil Armstrong) ir E.Oldrinas (Edwin Aldrin) pirmieji išlipo Mėnulyje, Ramybės jūroje. Surinkę 21,7 kg grunto pavyzdžių sėkmingai sugrįžo į M.Kolinzo (Michael Collins) pilotuojamą erdvėlaivį "Apollo-11";

	"Apollo-11" įgula		Erdvėlaivis "Apollo-11"

1970 m. Kosminė stotis "Luna-17" į Mėnulį atgabeno 5,6 kg sveriantį mėnuleigį "Lunochod-1", sėkmingai veikusį 12 mėnesių ir perdavusi vertingos informacijos apie Mėnulio paviršių.

1971 m. Paleista pirmoji orbitinė stotis "Saliut-1" (TSRS);

1971 m. Pirmą kartą pavyko išvesti erdvėlaivį į orbitą apie kitą planetą — pirmuoju Marso dirbtiniu palydovu tapo "Mariner-9" (JAV), kuris iki 1972 m. pabaigos fotografavo Marso paviršių;

1972 m. Paleistas Jupiterio žvalgas "Pioneer-10" (JAV). 1973 m. jis praskriejo planetą 132250 km nuotoliu ir atsiuntė daug paviršiaus nuotraukų ir duomenų apie atmosferą;

1973 m. Pradėta kurti daugkartinio naudojimo kosminio transporto sistema "Shuttle" (JAV);

1973 m. 4 mėnesius veikė Mėnulio kosminė laboratorija „Lunochod-2”.

1973 m. Paleista JAV orbitinė stotis "Skylab";

1974 m. "Mariner-10" pirmą kartą nufotografavo Merkurijaus paviršių;

1975 m. Pirmasis jungtinis JAV ir TSRS kosminis skrydis. Susijungus "Sojuz" ir "Apollo" laivams įgulos perėjo iš vieno laivo į kitą;

1975 m. Tarpplanetinės stotys "Venera-9" ir "Venera-10" tapo Veneros palydovais, iš kurių į planetą buvo nuleisti tiriamieji aparatai, veikę apie valandą ir atsiuntę akmenuoto paviršiaus nuotraukų;

1975 m. Paleistos JAV tarpplanetinės stotys "Viking-1" ir "Viking-2" su nuleidžiamaisiais apie 600 kg sveriančiais aparatais. Abu aparatai sėkmingai nusileido Marse 1976 m. ir perdavė daug vertingų duomenų;

1977 m. Paleista JAV tarpplanetinė stotis "Voyager-2", 1979 m. praskriejusi Jupiterį, 1981 m. — Saturną, 1986 m. — Uraną, 1989 m. — Neptūną;

XX a. 8-ajame dešimtmetyje sukurtas daugkartinio naudojimo erdvėlaivis "Shuttle", kuris, kaip ir raketa, startuoja vertikaliai, paleidžia dirbtinį palydovą arba aplanko orbitinę stotį, o po to leidžiasi į Žemę kaip lėktuvas. NASA sukurtas "Shuttle" susideda iš sparnuoto orbitinio aparato, prie jo pritvirtinto kuro bako ir dviejų kietu kuru varomų greitintuvų, kurie atsiskiria, lėktuvui pakilus į 45 km aukštį. Kuro bakas atsiskiria aparatui išskriejus į orbitą. Kosminis laivas gabena tokius krovinius kaip: Europos kosminė laboratorija, įvairūs palydovai, blokai orbitinei stočiai montuoti. Stabdomas manevravimo varikliais lėktuvas skrieja į atmosferą, o nuo perkaitimo jį saugo išorinis sluoksnis iš karščiui atsparių medžiagų. Po to kosminis lėktuvas grįžta į bazę.

1981 m. JAV kosmoplanas "Columbia" atliko pirmąjį bandomąjį skrydį į kosmosą;

1986 m. Europos šalių kosminė stotis "Giotto" įskriejo į pačią Halio kometą ir perdavė pirmąsias stambaus plano kometos branduolio nuotraukas;

1990 m. Pagal tarptautinį projektą paleistas erdvėlaivis "Ulysses" Saulei tirti;

1996 m. Paleista JAV stotis "Mars Pathfinder" su 10,5 kg nuleidžiamuoju aparatu "Sojourner". Marso paviršių pasiekė 1997 m. liepos mėn. 83 paras sėkmingai tyrė gruntą, siuntė aukštos kokybės paviršiaus nuotraukas.

1996 m. Pagal NASA mokslinių tyrimų programą NEAR (Near Earth Asteroid Rendezvous) paleistas erdvėlaivis kometoms ir asteroidams tirti;

1997 m. Paleista Europos šalių ir JAV kosminė stotis "Saturn Orbiter" Saturno ir jo palydovų sistemai tirti.

1998 m. prasidėjo Tarptautinės orbitinės stoties (International space station — ISS) statyba kosmose. Ją finasuoja JAV, Europos kosminė agentūra ir Rusija. Jau dabar tai yra pats ryškiausias dirbtinis naktinio Žemės dangaus objektas.