Žvaigždės yra didelės masės ir skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, susidarę iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesniųjų elementų priemaiša. Žvaigždės skleidžia elektromagnetinius spindulius (šviesos, ultravioletinius, Rentgeno ir infraraudonuosius), elektringąsias daleles (daugiausia protonus ir elektronus) ir neutrinus. Žvaigždę kaitina ties jos centru ir aplink jį vykstančios termabranduolinės reakcijos tarp vandenilio, helio, anglies, azoto, deguonies ir kitų elementų atomų branduolių. Reakcijos vietoje temperatūra siekia 10—100 mln. K.

Saulė — artimiausia mums žvaigždė, nevienalytis dujų plazmos rutulys, apsisukantis apie savo ašį per 25 Žemės paras. Ji daugiau nei 300 000 kartų masyvesnė už Žemę. Saulės atmosfera susideda iš vandenilio (74,7% atmosferos masės), helio (23,7%) ir 1,6% kitų cheminių elementų (jų atrasta 73).



Saulė
Rentgeno
spinduliuose

Demonstracijos:

Dvinarių žvaigždžių Doplerio reiškinio demonstracija

Dvinarių žvaigždžių šviesio pokyčio demonstracija

Dangaus skliauto demonstracija

Žvaigždės metinio paralakso demonstracija

Žvaigždynų demonstracija