Interferencija ir difrakcija

    Dažnai aplinkoje vienu metu sklinda ne viena, bet kelios bangos. Kas įvyksta, kai jos pasiekia tuos pačius terpės taškus? Stebėjimai rodo, kad  sklindančios bangos netrukdo viena kitai. Jos užplaukia viena ant kitos visiškai nesąveikaudamos. Pasiekusios tuos pačius taškus, bangos susideda. Matysime, kad paviršiuje susidarys tam tikri ruožai: vienuose bangavimas sustiprės, kituose svyravimų visai nebus. Šis reiškinys vadinamas interferencija. Tačiau tokį vaizdą matysime ne visada. Jis susidarys tik ypatingomis sąlygomis - kai susidedančios bangos bus vienodo dažnio ir sklis sinchroniškai. Tokios bangos vadinamos koherentinėmis.

Bangos, kurios yra vienodo dažnio ir sutampa laiko atžvilgiu, vadinamos koherentinėmis.

Dviejų ar kelių koherentinių bangų sudėtis vadinama bangų interferencija.

     Erdvės vietos,  kur vyksta intensyvus svyravimas, vadinamos maksimumais.

   Erdvės vietos,  kur svyravimų nėra, vadinamos minimumais.

     Maksimumų ir minimumų susidarymo vietas lemia bangų, atėjusių į tašką iš abiejų šaltinių, kelio skirtumas.

     Jeigu šis skirtumas lygus sveikajam bangų ilgių skaičiui, tai tuose taškuose susidaro interferencijos maksimumai, o jeigu šis skirtumas lygus pusei bangos, tai tuose taškuose susidaro interferencijos minimumai.
    Matematiškai maksimumo sąlyga:

     o minimumo sąlyga:

     Jei bangų kelyje pasitaiko kliūtis, pavyzdžiui, kyšantis iš vandens stulpas ar akmuo, bangos gali ją lengvai aplenkti. Uţž stulpo ar akmens bangos sklinda taip, lyg jo visai nebūtų.

Bangų nukrypimas nuo tiesaus kelio, užlinkimas už kliūties vadinamas bangų difrakcija.

     Difrakcija vyksta, kai bangos sutinka bet kokios formos ir matmenų kliūtis, tačiau ji yra labiau pastebima, jeigu tų kliūčių matmenys apytiksliai lygūs sklindančios bangos ilgiui.