Dažnai girdime žodžius "slėgis", "slegia" ir panašiai. Šnekant žodis "slėgis" turi daug prasmių, o fizikoje tik vieną. pabandykime atsakyti į klausimą, kas yra slėgis?
         Pavyzdžiui šaligatviu eina dvynės, tačiau viena apsiavusi aukštakulniais bateliais, o kita batais lygiais padais. Atrodytų nieko ypatingo, tačiau kas būtų jei jos eitų ne šaligatviu, o smėliu? Aukštakulniai bateliai smegtų į smėlį, o lygiapadžiai tik truputi. Panašiai gautųsi jei vieną sykį žmogus per pusnis eitų avėdamas batais, o kitą sykį per tas pačias pusnis čiuožtų slidėmis. Slidės laikytų žmogų pusnies paviršiuje ir mažai susmegtų, o su batais eiti būtų sudėtinga. Abiem atvejais jėgos poveikis vienodas, tačiau jėgos veikiamas plotas yra skirtingas.          Tarkim su tokiomis pačiomis slidėmis čiuožia 10 metų vaikas ir suaugęs žmogus. Suaugusio žmogaus paliktas slidžių pėdsakas bus gilesnis negu vaiko. Šiuo atveju jėgos veikiamas plotas vienodas, bet skiriasi jėgos.

Dydis, kuris apibūdina jėgos poveikį pagal jos didumą ir veikiamą plotą, buvo pavadintas slėgiu.

Slėgis p lygus jėgos F ir tos jėgos statmenai veikiamo ploto S santykiui:

         Slėgio matavimo vienetas yra paskalis (1 Pa): [p] = 1 Pa = 1 N / 1 m²
         Iš slėgio apibrėžimo aišku: kai kūną veikia nekintanti jėga, slėgis būna tuo didesnis, kuo mažesnis jos veikimo plotas. Tuo tarpu padidindami veikiamą plotą, ta pačia jėga galime sukelti mažesnį slėgį.

Tačiau slėgis kietaisiais kūnais perduodamas jėgos veikimo kryptimi.

         O kaip slėgis veikia skysčius ir dujas? Sakoma, jei į atvirą vandens pripiltą indą šautume iš šono, tai indas subyrėtų į šipulius. mat kulka, patekusi į vandenį, staiga padidina jo slėgį, kuris plinta visomis kryptimis. Dėl to indas ir subyra.
         Slėgio perdavimą skysčiais galima paaiškinti jų sandara. Kietųjų kūnų dalelės stipriai traukia viena kitą, o skysčių - lengvai pasislenka viena kitos atžvilgiu. Dėl to kietieji kūnai jėgos poveikį perduoda jos veikimo kryptimi, o skysčiai - visomis kryptimis.
         Dujų, kaip ir skysčių, dalelės yra paslankios, todėl ir jos perduoda slėgį į visas puses.          Remdamasis daugybe stebėjimų, B. Paskalis suformulavo slėgio perdavimo skysčiais ir dujomis dėsnį, kuris pavadintas Paskalio dėsniu.

Skysčiai ir dujos perduoda išorinį slėgį visomis kryptimis vienodai.